Ar niekada nepagalvojote, kaip išrenkamos neigaliųjų vaikų mamos?

Pasak legendos:
Dievas, duoda nurodymus angelams, besižymintiems pastabas didžiuliame žurnale.
Galiausiai, rodydamas angelui užrašytą vardą, šypteli:
– Šitai padovanosime neigalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis :
– Kodėl jai? Ji atrodo tokia laiminga.
– Teisingai, – šypsodamasis sako Dievas. – Ar galėčiau padovanoti neigalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtu žiauru.
– Ar jai pakaks kantrybės? – teiraujasi angelas.
– Nenoriu, kad būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmajį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti viską, ko reikia.
– Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas ir vėl šypsosi:
– Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris – tobula. Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado:
– Egoizmo? Ar tai dorybė?
Dievas linkteli galva:
– Jei ji nesugebėtų nė minutėlei atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti.
Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti žingsnį – įprasta ir lengva. Kai vaikas pirmą kartą ištars “mama” , ji suvoks, kad tapo stebuklo liudininke.
Jai leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš – nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas – ir išmokysiu ją virš viso to pakilti. Ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną jos gyvenimo dieną aš būsiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų prie mano šono.
– O kurį šventąjį paskirsime globėju? – klausia angelas, iškėlęs rašale pamirkytą plunksną.
Dievas šypsosi:
– Pakaks ir veidrodžio.

 

Kaip skirti 2 procentus internetiniu būdu?